Motivklassifikation

motyvų klasifikacija statusas T sritis švietimas apibrėžtis Vidinių paskatų suskirstymas į grupes tam tikru atžvilgiu. Vienu pagrindu motyvus skirstyti sunku. Skiriami tokie motyvai: Pagal reikšmę asmeniniam gyvenimui – biologiniai, socialiniai, asmeniniai; Pagal ryšį su objektu – pirminiai (tiesioginiai): mokomasi dėl įdomumo, dirbama dėl funkcinio pasitenkinimo, kai laukiama sensacijų, džiaugiamasi sėkme ir kt.; antriniai (tarpiški): veikti skatina ne pati veikla, bet pašaliniai dalykai (mokymasis dėl pažadėtos dovanos, mokymasis dėl noro suteikti kam nors džiaugsmo, dėl noro būti naudingam visuomenei ir pan.). Pagal aktualumą – dispoziciniai (nuostatos, vertybinės orientacijos, idealai, įsitikinimai, pažiūros ir pan.) ir aktualieji motyvai. Pastarieji dar esti spontaniniai (pvz., kyla noras juoktis) ir reaktyviniai (atoveiksmis į išorės poveikius). Reaktyviniai būna situaciniai (priklausantys nuo momentinės išorinės ar vidinės būklės) ir pastovūs (stabilūs), atitinkantys asmenybės charakterį (ryžtingumas, ištvermė ir pan.). Galima skirti sąmoningus, mažai įsisąmonintus ir nesąmoningus motyvus. Pirmųjų yra dauguma, antrieji sunkiai skirstomi. Pvz., nuostatos – nepakankamai sąmoninga parengtis kryptingai reaguoti į aplinkos poveikius. Konformizmas – nesąmoningas pasidavimas grupės nuostatoms, pažiūroms. Įtaigumas – nesąmoninga parengtis nekritiškai priimti įtaigius kito žmogaus žodžius ir pagal juos veikti. Ugdant stiprinamos visos motyvų rūšys, plėtojančios socialinį, dorovinį ir darbinį asmenybės aktyvumą. Dar skiriami pasyvai ir motyvai pseudomotyvai (ketinimai: „aš noriu, bet nedarau“). atitikmenys: angl. classification of motives vok. Motivklassifikation rus. классификация мотивов